zalatorius

×zalatõrius sm. (2) [K], FrnW, NdŽ, zalãtorius (1) KŽ; Sut, N 1. auksakalys: Nes nekuris, vardu Demetriušas, zalatorius (auksakalvis), kuris dirbo bažnyčias sidabrinas Dianos, nemaž naudos darė remesnykams BtApD19,24. Nesa jis yra kaip ugnis zalatoriaus ir kaip muilas skalbėjos VlnE38. Eičia kalnais pakalnėlėm, zalatoriaus ieškodama LB35. Zalatoriau nabageli, nuzalatyk vainikelį, kur su aukso kvietkoms žiba S.Dauk. 2. meistras, dailininkas: Tai bažnyčiai maliavoti zalatõrius buvęs parvežtas iš kitur Ms. Susiartino su klebonija ir pradėjo verstis bažnyčiose „zalatoriaus“ amatu, atnaujindamas senas šventųjų statulas K.Bor. ^ Iš kur tu čia dabar parėjai kap zalatõrius (labai purvinas)? KzR.